Iki pasimatymo, „Visagino country“!

2022.08.22

Vėlyvą šeštadienio naktį aidėjo paskutiniai 29-to tarptautinio muzikos festivalio „Visagino country“ akordai. Nuskambėjus festivalio himnu tapusiai Virgio Stakėno dainai „Seni draugai“, organizatoriai su žiūrovais atsisveikino iki kitų metų rugpjūčio 18 d., iki trisdešimtojo jubiliejinio festivalio. 10 grupių iš Švedijos, Norvegijos, Prancūzijos, Vokietijos, Olandijos, Jungtinių Amerikos valstijų ir, žinoma, Lietuvos supažindino klausytojus su įvairiais kantri muzikos žanrais. Čia skambėjo kantri baladės, bliugraso, honky tonky, amerikana, ir kitų įvairiausių stilių muzika.

Festivalis žiūrovus džiugino ne tik skambia muzika bet ir gausa įvairių papildomų renginių: festivaliui startą davė tradiciniu tapęs motorizuotas paradas, visaginiečiai ir miesto svečiai galėjo aplankyti Wild West Weeks parodą, Visagino kultūros centre susitikti su muzikantais iš JAV: Denny Kensy ir Liane Edwards, paklausyti specialiai šiam renginiui paruošto projekto „Country legends“.

Amatininkų dėka žiūrovai pasipuošė kaubojiškomis skrybėlėmis, festivalio marškinėliais, kuriuose šiemet puikavosi logotipas, atsispindintis Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmetį. Abi dienas driekėsi eilės prie fotobūdelės –  visi norėjo užfiksuoti svarbiausią metų įvykį – dalyvavimą „Visagino country“.

Žiūrovai linksminosi, šoko, dainavo, o organizatoriai sprendė iškilusius klausimus, stengėsi, kad festivalis praeitų be netikėtumų. Deja, kai atskridusi „Arthur Stulien ir „The stage men“ grupė iš Norvegijos nesulaukė savo bagažo, svarbaus instrumento – ypatingos gitaros (steel guitar). Organizatoriams teko pasijaudinti, nes ilgą laiką taip ir nebuvo aišku, ar spės gitara pasiekti grupę. O kai ji jau buvo oro uoste, teko metus kitus darbus skubėti iš Visagino į Vilnių jos pasiimti ir spėti pristatyti muzikantui lipant į sceną. Tai momentas, kuris nematomas žiūrovui, bet sutrukdantis organizatorių darbą. Tačiau rengėjai  festivalio metu vadovavosi sena patarle: „Viskas gerai, kas gerai baigiasi“ ir ji šiuo atveju buvo teisinga.

Nuskambėjo paskutiniai akordai, sceną nušvietė ugnies fontanai, o organizatoriai su žiūrovais atsisveikino iki naujo, jubiliejinio, festivalio. Būtinai pasimatysime – mes nesakome „viso gero“, mes sakome – „iki pasimatymo“.