Nors festivalis jau gyvuoja nuo 1991 metų, tačiau dėl objektyvių priežasčių 1994, 1996 ir 1998 m. jis nevyko. Nuo 1999 m. festivalis tvirtai įėjo į visaginiečių bei visos Lietuvos kantri muzikos gerbėjų gyvenimą, nes vyksta kasmet. Šiuo metu festivalis gal galėtų pretenduoti į Lietuvos Gineso rekordų knygą kaip vienintelis festivalis Lietuvoje, prasidėjęs kartu su Nepriklausomybe ir tebevykstantis iki dabar.
Nuolat užduodamas klausimas: kaip tai prasidėjo?
Festivalio steigėjais laikomi 4 asmenys – tai Virgis Stakėnas, žinomas kantristas, kuriam pirmam į galvą šovė mintis organizuoti kantri muzikos festivalį, Edmundas Žalpys, 1991 m. dirbęs Kultūros ministerijoje, ir Sigitas Morkūnas, tos pačios ministerijos darbuotojas. Be jų pritarimo ir pagalbos tuo metu suorganizuoti festivalio būtų nepavykę. Ketvirtas žmogus – šių eilučių autorė, Festivalio garbės prezidentė Elena Čekienė, „vietininkas“ Sniečkaus gyvenvietėje (taip tada vadinosi Visaginas).
nuotrauka Daivos Klovienės
1991 m. kovo 20 d. galima laikyti festivalio “Visagino country” gimimo diena. Tą dieną buvo nuspręsta, kad toks festivalis reikalingas ir pradėta jį organizuoti. Į pagalbą buvo pakviestas ir penktas žmogus – Vytautas Stauga, muzikantų tarpe geriau žinomas „Kugelio“ pravarde, kuris tuo metu vadovavo koncertinei agentūrai “Alternatyva”.
Kiekvienas mano išvardintas žmogus turėjo savo vaidmenį, savo darbų barą paruošiamajame etape. Tačiau nei vienas iš mūsų tada net nenumanė, kokie sunkumai laukė mūsų 1991 m. Įžymusis Maskvos pučas prasidėjo lygiai savaitę prieš festivalį. Iki paskutinės dienos buvo neaišku, galėsim organizuoti festivalį ar ne. Vieną dieną skambutis iš Vilniaus iš Kultūros ministerijos praneša, kad Maskvos pučas neliečia Lietuvos, festivalį organizuoti galima, kitą dieną – festivalio organizuoti negalima. Festivalis turėjo prasidėti rugpjūčio 23 d.. Ignalinos rajono valdžia (Sniečkus tada priklausė šio rajono jurisdikcijai) leidimą organizuoti festivalį pasirašė rugpjūčio 22d. 18.15 val. Prieš tai pareikalavusi surinkti 23 parašus iš įvairiausių instancijų, kad jos neprieštarauja festivalio organizavimui..
Dėl Maskvos pučo į festivalį neatvyko kai kurių užsienio valstybių muzikantai. Tačiau įveikęs visas natūralias ir dirbtines kliūtis, Tarptautines muzikos festivalis „Visagino country“ įvyko. Per dvi dienas festivalis sulaukė apie 3000 žiūrovų. Daugiausia tai buvo Sniečkaus gyventojai. Ši statistika dabar sukelia juoką, nes paskutiniais metais festivalis sutraukia apie 20 tūkst. žiūrovų.
Pirmais metais daugelis iš jų atėjo į koncertus nelabai žinodami kokia muzika skambės, kas tas „country“ stilius. Tiesiog gyventojai nebuvo išlepinti kultūrinių renginių gausa ir festivalis buvo įvykis miestelio gyvenime. Tuo metu bet koks koncertas buvo įdomus, o čia dar kažkas nežinomo, neaiškaus.
Jei festivalio pradžią ir problemas dėl Maskvos pučo prisimena visi festivalio organizatoriai, tai dar vieną svarbų faktą susiejusį festivalį su Visagino miesto gyvenimu prisimena nedaugelis. Tą dieną buvo panaikinta dar egzistavusi sovietinė valdžia – Sniečkaus gyvenvietės Vykdomasis komitetas – ir paskirtas Vyriausybės įgaliotinis. Juo tapo miestelio architektas Algimantas Lapėnas.
Jam turime būti dėkingi, kad „Visagino country“ įvyko 1992 m. Jis tiesiogine ta žodžio prasme „ištempė“ mane iš ligoninės, surado koncertinę agentūrą „Pop centras“ ir įkalbėjo pasirašyti bendradarbiavimo sutartį dėl antrojo „Visagino country“ festivalio organizavimo.
Dabar, žvelgdama į praeitį, turiu pripažinti, kad jei ne tas antrasis festivalis, kas gali pasakyti ar dabar mes kviestume kantri muzikos gerbėjus į festivalį, kuris jau yra atšventęs 25-ąjį jubiliejų.
Nuo to laiko nutekėjo daug vandens. Keitėsi koncertinės agentūros, padėjusios organizuoti festivalį, bet pirminė festivalio dvasia išliko.
Džiaugiuosi, kad nuo 1997 m. festivalius organizuojame kartu su Viešąja įstaiga „Miesto šventė“ iš Kauno.
Per tuos metus muzikantai beveik iš visos Europos šalių, iš JAV ir Kanados, Naujosios Zelandijos, Australijos aplankė mūsų festivalį. Jame žibėjo ir pasaulinio garso, ir mažiau žinomos kantri muzikos žvaigždės. Bet juk ne tai svarbiausia, – svarbiausia, kad festivalis gyvuoja, kad laisva prerijų dvasia apninka Visaginą rugpjūčio mėnesį ir dvi dienas ir naktis Visaginas tampa kantri muzikos sostine, lietuviškuoju Vudstoku.
Atvažiuok ir Tu, pajusk tą laisvės pojūtį, užsikrėsk kantri muzikos virusu ir sirk juo visą likusį gyvenimą.
Be pagrindinių didžiųjų koncertų, žiūrovų jau eilę metų laukia daug kitų su festivaliu susijusių renginių: vaikų ir jaunimo dienos projektas „Kantri viltys“, kantri giesmės bažnyčioje, foto paroda „Visagino country“ akimirkos“, linijinių šokių pamokos ir daug kitų, kasmet vis kitų renginių.
Atvažiuokite, festivalio organizatoriai laukia visų kasmet.